Iš svetur atvežtos dekoratyvinės ryškiaspalvės vandens lelijos, dažnai auginamos prie sodybų vandens baseinuose ar telkinėliuose, deja, sodinamos, plečiantis kaimo turizmui, aplinkai papuošti ir natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upių užutekiuose. Tačiau juose draudžiama auginti svetimžemius augalus, tarp jų ir šias puošnias lelijas.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė, kol kas niekam nėra išduotas leidimas pasodinti svetimų rūšių vandens lelijas gamtinėje aplinkoje. Už neteisėtą svetimžemių rūšių augalų įkurdinimą gamtoje ir reikalavimo naikinti tokius augalus nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. Šiuo metu Lietuvoje natūraliai auga 3 rūšių vandens lelijos: paprastoji, mažažiedė ir mažoji vandens lelija.
Siekiant išsaugoti mūsų laukinės augalijos rūšių, natūralių bendrijų ir buveinių įvairovę, svetimžemių augalų rūšių atvežimo į šalį, įveisimo gamtinėje aplinkoje reikalavimus nustato aplinkos ministro patvirtinta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka. Jos tikslas – užtikrinti, kad svetimų rūšių įkurdinimas (introdukcija) gamtinėje aplinkoje būtų vykdomas taip, kad nepakenktų biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir nepadarytų žalos asmenų turtui.
Svetimžemės rūšys, kurios „pabėga“ iš gėlių darželių, želdinių ir pradeda sparčiai plisti gamtoje darydamos žalą, Lauros Janulaitienės žodžiais, dažnai įrašomos į Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą, ir jų kontrolė tada jau pareikalauja nemažai finansinių lėšų ir pastangų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščio, rykštenių naikinimas.
Svetimas augalų rūšis galima įvežti ir auginti botanikos soduose, arboretumuose, parkuose, skveruose, akvariumuose ir kt., tačiau draudžiama be leidimo įkurdinti natūralioje gamtinėje aplinkoje. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos ministerija, gavusi Invazinių rūšių kontrolės tarybos išvadas ir rekomendacijas.
Aplinkos ministerijos informacija ir nuotrauka
